trikdinimas

trìkdinimas sm. (1) KŽ; BzF190, Tlž, Klp → trikdinti 2: Jis be trikdinimo š[ventą] večerę tikinčiai draugystei duoti galėjo LC1887,9. Pernai buvo visokių tam (pagerbimui) trikdinimų Vd.